kėpterti

kė́pterti, -i, -ėjo intr. 1. griūti, virsti: Vaikas ant ledo slysterė[jo] ir kė́pterė[jo] Ukm. Nelipk aukštai: kai kė́ptersi, tai ir jeknas atsitrenksi Vrn. 2. menk. Rdm mirti, dvėsti: Kiek jam reikia kė́ptert, teip danokęs (nusilpęs) Arm. Jau jo dienos suskaitytos, tik kė́pters kada, ir po visam Dkšt. Jų kumelė kė́pterėjo Sn.